- skapčius
- 1 ×skãpčius (brus. кaпeц, l. kopiec) sm. (2) 1. Vkš sukastas žemės kauburys (kaupas) lauko ribai, ežiai pažymėti, ežiaženklis, kapčius. 2. Mžk daržovių (šakniavaisių) krūva, apskleista šiaudais ir apmesta storai žemėmis, kad žiemą daržovės nesušaltų, kapčius: Bulbes pilia skãpčiuosan Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.